Naujienos Informacija Žiniasklaida Klauskite Servisas
Svetainės medis mail Beril - šildymo katilai

 

 

 

 

Žiniasklaida
BŪSTAS, Lietuvos rytas priedas 2009.03.30

Pats pirmas straipsnis pasirodęs Lietuvoje apie joninius katilus.
Straipsnis neužsakytas.

 

LIETUVOS RYTAS                būstas                 2008 rugsėjo 17 d.
ALTERNATYVA. Joninė sistema pretenduoja nurungti kitas šildymo rūšis. Bet skeptikai įsitikinę – stebuklų nebūna

 

Naujai namo katilinei kaminas nereikalingas


Tarp tradicinių būsto šildymo rūšių šiemet mėginanti įsiterpti joninė šildymo sistema kursto aistras. Kas tai - itin racionali išeitis ar bandymas ieškoti nerealių būdų buities problemoms spręsti?

 
Tautvydas KONTRIMAVIČIUS
LR korespondentas
 
       Išlaidos šildymui
             Kuras 1 kv.m būsto šildyti per mėnesį:
  • Akmens anglys (400 Lt už toną) – 1,5 Lt
  • Malkos (80-120 Lt už kietmetrį) – 1,5 – 2 Lt
  • Joninis šildymas elektra (vidutinė elektros energijos kaina 27 ct/kWh) – 1,6 Lt
  • Pjuvenų briketai (450 Lt už toną) – 1,8 Lt
  • Medienos granulės (500 Lt už toną) – 2 Lt
  • Gamtinės dujos (1,33 Lt už kibinį metrą) – 2,1 Lt
  • Skystasis kuras (2,2 tūkst. Lt už toną) – 2,3 Lt
  • Tradicinis šildymas elektra (vidutinė elektros energijos kaina 27 ct/kWh) – 3,6 Lt


Kai kurie specialistai joninį, dar vadinamą elektroniniu, šildymą ėmė lyginti su mikrobangų krosnele.

Galima šildyti maistą naudojant elektra kaitinamą spiralę, bet galima pasinaudoti elektros energiją naudojančio mikrobangų generatoriaus galimybėmis.

Lygiai taip pat ir dėl joninio šildymo: galima termofikacinį skystį kaitinti elektriniais kaitinimo elementais, o galima tai padaryti ir jonizatoriumi.

Karo pramonės paveldas?

Joninio šildymo kilmė jau spėjo apaugti legendomis: pasakojama, kad pirmieji tokie šildytuvai buvo sukonstruoti karinės pramonės užsakymu ir naudoti povandeniniuose laivuose.

Tuo būtų galima ir patikėti, nes šis šildymo būdas labiausiai atitiko specifinius poreikius: šilumos gaminimo įrenginys palyginti saugus, ilgaamžis, užima mažai vietos ir naudoja mažai energijos.

Patalpoms šildyti skirti joniniai įrenginiai į Lietuvą patenka iš Rusijos ar Estijos įmonių per kelias nedideles įmones Šiauliuose, Panevėžyje ar Birštone.

Jie pirmiausia įrengiami mažose ir vidutinio dydžio patalpose, kurių savininkai drąsiau eksperimentuoja.

Rado būdą taupyti elektrą

Elektrinio šildymo alternatyvą nagrinėjantys specialistai tvirtina, kad įprasto įrenginio, kai šilumą gamina kaitinimo elementas, naudingumo koeficientas yra apie 75-80 proc. Panaudoti energiją efektyviai trukdo kalkės, nusėdančios ant kaitinimo elemento, bei mažas jo paviršiaus plotas.

Joninio šildytuvo naudingumo koeficientas beveik 100 proc, o tai padeda taupyti elektrą.

Pagrindinis joninio šildytuvo skirtumas nuo kitų šildymo įrenginių - jam būtinas specialus šilumos nešėjas: skystis su specialiomis druskomis.

Būtent tirpale esančios druskos, veikiamos kintamosios elektros srovės, priverčia skystį kaisti ir net pakelia jo slėgį. Tuomet šildymo sistema veikia net ir be cirkuliacinio siurblio.

Tačiau jei bent dalis sistemos yra šildomosios grindys, patirtis rodo, kad cirkuliacinio siurblio atsisakyti neverta.

Svarbiausiu privalumu laikomas šildymo įrangos paprastumas: nei kamino, nei sandėlių kuro atsargoms.

Tik nedidelė dėžė, montuojama ten, kur yra elektros įvadas. Patalpoms iki 100 kv. m šildyti gana ir vienfazio įvado, erdvesnėms verčiau naudoti trifazį.

Įvertino įrengimo kaštus

Uteniškis verslininkas Vytautas, pernai rudenį nutaręs pertvarkyti savo namų šildymo sistemą, joninio šildymo galimybę aptiko internete.

Kietojo kuro perspektyva uteniškio visai neviliojo - dirbti savo katilinėje kūriku jis nesiruošia. Todėl teko rinktis: daugiau nei 350 kvadratinių metrų šildomo ploto namą su 13 kubinių metrų talpos šildomu baseinu Utenos pakraštyje jis būtų galėjęs patogiai šildyti gamtinėmis dujomis arba įsirengęs geoterminio šildymo sistemą.

„Atsivesti dujas ir įsirengti dujinę katilinę man būtų kainavę apie 60 tūkst. litų, geoterminis šildymas - apie 40-50 tūkst. litų. Joninis šildytuvas tam pačiam plotui šildyti man kainavo apie 12 tūkst. litų", - patirtimi dalijosi verslininkas.

Naudodamasis lengvatiniais elektros energijos tarifais, uteniškis praėjusio šildymo sezono metu per mėnesį vienam kvadratiniam metrui šildomo ploto išleisdavo iki 2,5 lito.

Jo nuomone, net apie trečdalį šių išlaidų sudarė baseino išlaikymas ir šilto vandens gamyba atskiru elektriniu boileriu.

Pranašumą pamatė Latvijoje

Didžiuliame name įrengta mišri šildymo sistema: du trečdaliai patalpų turi šildomąsias grindis, kitose sukabinti sieniniai radiatoriai. Nors įrangos montuotojai parinko šiam namui šildyti net 25 kilovatų galios įrenginį, iš tiesų jis veikia ne didesniu nei 12-15 kilovatų galingumu.

Naujos kartos jonizatoriams visiškai nesvarbu, sena ar modernia šildymo sistema cirkuliuos termofikacinis skystis.

Prieš apsispręsdamas, ar verta įsileisti į namus negirdėtą naujovę, uteniškis nepatingėjo nuvažiuoti į Rygą. Ten jis akivaizdžiai pamatė, kaip veikia Latvijoje kiek anksčiau pradėtos montuoti tokios pat šildymo sistemos.

Skaičiuoti įpratusiam verslininkui Rygoje neliko abejonių, kad išlaidos įprasto dydžio gyvenamosioms patalpos šildyti per mėnesį nesiekia 1,5 lito kvadratiniam metrui.

 Laikraščio kopija

   Atgal
Kontaktai

UAB "Beril"

Pagrindinis: tel. +370 659 98787
info@beril.lt

Vilnius: tel. +370 606 74171
vilnius@beril.lt

Beril, Ferroli, Thermor šildymo įrenginiai.
Pardavimas, įrengimas, paleidimas,
reguliavimas, priežiūra, remontas,
atsarginių dalių tiekimas.